Daugiau aiškumo dėl STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ taikymo

Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijai paprašius, Aplinkos ministerija išaiškino Asociacijos įmonėms rūpimą klausimą dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ taikymo.

Konkrečiai, Aplinkos ministerijos nuomone, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją turi tikrinti statinių projektų atitiktį esmiam statinių gaisrinės saugos reikalavimui, išskyrus statinių projektus, kurių atitiktis šiam reikalavimui patikrinti atlikus statinio projekto (visų jo dalių) ekspertizę, t.y. bendrąją statinio projekto ekspertizę.

Kol nebuvo šio išaiškinimo, pasitaikydavo, kad PEGSĮA įmonių ir Lietuvos savivaldybių, kuriose buvo įgyvendinami atitinkami projektai, atstovai nebuvo bendros nuomonės šiuo klausimu ir kildavo nesutarimų.

Dabar tikimės, kad tokių nesutarimų nebeiškils ir tai leis suinteresuotoms šalims dirbti sklandžiai ir greitai – tereikia, kad Lietuvos savivaldybių asociacija savo nariams paskleistų informaciją, išdėstytą Aplinkos ministerijos rašte.

To ir paprašėme Lietuvos savivaldybių asociacijos.

PADG_0001PADG_0002

Parduotuvės griūtis Rygoje – perspėjimas Lietuvai

Daug aukų pareikalavusi parduotuvės griūtis Rygoje yra rimtas perspėjimas Lietuvos institucijoms, kurios dabar siekia pernelyg liberalizuoti statybų tvarką, mano statybų ekspertai.

„Kad ir kokios būtų tikslios tragedijos Rygoje priežastys, Latvijos pareigūnai jau kalba apie būtinybę griežtinti statybos proceso priežiūrą. Tuo tarpu Lietuvos Aplinkos ministerija rengiasi nepagrįstai liberalizuoti statybų tvarką, nors tam priešinasi statybų sektoriuje dirbančios asociacijos. Tikimės, kad Rygos nelaimė privers ir Vilnių susimąstyti apie rizikas, susijusias su statybomis“, sako Algis Čaplikas, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas.

Pasak jo, Statybos įstatymas pastaruoju metu keičiamas itin dažnai, o dabar Aplinkos ministerijos parengtuose pataisų projektuose esama skubotų ir riziką didinančių taisymų.

„Pataisomis siūloma, kad privačiomis lėšomis projektuojamų ir statomų ypatingų statinių, koks buvo ir Rygoje sugriuvęs prekybos centras, ekspertizė taps neprivaloma. Vadinasi, tokie sudėtingi projektai būtų įgyvendinami be objektyvios ir kvalifikuotos techninės kontrolės. Tai žymiai padidintų avarijų, griūčių ir gaisrų pavojų statiniuose, kuriuose paprastai būna daug žmonių“, sako A. Čaplikas.

Jis pažymi, kad jau anksčiau Aplinkos ministerijai panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, kuris leido užtikrinti geresnę projektų kokybę, privalomos projektų ekspertizės siaurinimas statybos procesą faktiškai palieka savieigai.

Lapkričio 21 dieną Rygoje įgriuvęs prekybos centras yra visiškai naujas, pastatytas 2011 metų pabaigoje. Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis iškėlė prielaidą, kad galėjo būti padaryta pažeidimų projektuojant arba statant ir kad ši tragedija paskatins daugiau dėmesio skirti statybų priežiūrai.

Tuo tarpu Rygos meras Nilas Ušakovas pareiškė, jog daug gyvybių pareikalavusią prekybos centro „Maxima“ griūtį tikriausiai nulėmė nepakankama statybos darbų priežiūra, ant prekybos centro atliekant stogo apželdinimo darbus.

Statybų sektoriaus dalyviai su valdžia kalbės vienu balsu

Statybų sektoriuje veikiančios asociacijos susitelkė į neformalų forumą, kuris jo dalyviams padės operatyviai keistis aktualiausia informacija ir spręsti iškylančias problemas.

Tokio forumo idėja kilo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentui Daliui Gedvilui susitikus su penkiolikos asociacijų vadovais. Susitikimo dalyviai buvo bendros nuomonės, kad statybų sektoriaus dalyviai turi bendrauti kur kas aktyviau nei iki šiol.

„Kaip ir spėjau, aktyvesnio bendradarbiavimo poreikis yra labai pribrendęs. Tikiuosi, kad dalykiškas bendravimas ilgainiui paskatins vis daugiau asociacijų tapti formaliais Lietuvos statybininkų asociacijos nariais, kad su valdžios institucijomis kalbėtume vienu tvirtu balsu“, sako LSA prezidentas.

LSA vadovu D. Gedvilas tapo šių metų birželį, LSA visuotiniame narių susirinkime pateikęs ambicingą LSA reorganizavimo ir viso statybų sektoriaus dalyvių konsolidavimo programą.

Statybų forumo dalyviai rengs reguliarius susitikimus ir greičiausiai susikurs uždarą internetinę platformą kasdieniam komunikavimui. Pirmajame susitikime asociacijų atstovai pristatė aktualiausias savo profesinės šakos problemas ir pabrėžė, kad naujai priimti ar planuojami teisės aktai verčia aktyviau ginti savo interesus.

„Daug metų dirbęs valdžios struktūrose, matau galimybių, kad kur kas aktyviau dalyvautume kuriant ir taisant statybas reglamentuojančius teisės aktus. Visų mūsų susitelkimas yra būtina sąlyga tokiam tikslui pasiekti“, sako Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas. Jis yra buvęs Seimo narys ir Aplinkos ministras.

LSA inicijuotame susitikime taip pat buvo atstovaujama šiems profesiniams susivienijimams: Statybos industrijos asociacija, Projektavimo įmonių asociacija, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacija, Medinių namų gamintojų asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai, Putų polistirolo gamintojų asociacija, Langų ir durų gamintojų asociacija, Melioracijos įmonių asociacija, Betranšėjų technologijų asociacija, Nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Suvirintojų asociacija, Židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacija.

Algis Čaplikas vadovaus Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijai

Buvęs Seimo narys Algis Čaplikas išrinktas Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos (PEGSĮA) prezidentu.

Šiame poste jis pakeitė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ direktorių Almantą Indriliūną, kuris asociacijai vadovavo nuo pat jos įsikūrimo 1999 metais.

„Labai vertiname didelę Algio Čapliko patirtį, visų pirma, jo darbo aplinkos ministro pareigose. Tikimės, kad besikeičiant statybos sektorių reglamentuojantiems teisės aktams jam pavyks išryškinti statybos projektų ekspertizės reikšmingumą ir toliau racionalizuoti gaisro saugos normatyvus“, sako A. Indriliūnas.

„Daug metų dirbęs įstatymų leidyboje, džiaugiuosi turėdamas galimybę dabar į tuos pačius procesus pažvelgti iš įvairiais teisės aktais reguliuojamų subjektų varpinės. Aktyviai veiksime, kad valdžia priimtų racionalius ir verslui naudingus sprendimus“, sako A. Čaplikas.

Seimo nariu jis buvo išrinktas 1996, 2004 ir 2008 metais. Per savo ilgą politinę karjerą jis yra dirbęs Seimo pirmininko pavaduotoju ir pirmuoju pavaduotoju, Aplinkos ministru ir Sveikatos apsaugos ministru.

Pastaruoju metu A. Čaplikas individualiai vertėsi verslo konsultacine veikla.

PEGSĮA vienija statybos projektų ekspertizės, gaisro saugos projektavimo ir konsultavimo įmones, atstovauja savo nariams valstybės institucijose bei siekia kelti ekspertų ir gaisrinės saugos projektuotojų prestižą visuomenėje.

Dabar asociacijai priklauso 11 bendrovių ir vienas mokslo institutas, kurie veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Telšiuose.

Laikas sukurti valstybinę bažnyčių priešgaisrinės būklės gerinimo programą

Sudegus Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčiai, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija (PEGSĮA) pareiškė, kad būtina iš esmės pakeisti medinių maldos namų priešgaisrinę būklę.

„Vyriausybė turi apsispręsti ir sukurti solidžią valstybinę medinių bažnyčių priešgaisrinės būklės gerinimo programą. Balbieriškio bažnyčioje nebuvo nei dūmų, nei ugnies aptikimo prietaisų, elektros instaliacija sena ir netvarkinga. Deja, tai būdinga žymiai daliai senųjų provincijos bažnyčių“, sako PEGSĮA prezidentas Almantas Indriliūnas.

Pasak jo, Kultūros paveldo departamentas yra surinkęs informaciją apie priešgaisrinę būklę visose Lietuvos medinėse bažnyčiose, tačiau negirdėti, kad Vyriausybei tai pateiktų kaip pirmaeilį medinio architektūros paveldo gelbėjimo uždavinį.

„Nieko nedarant, padėtis tik blogės, o naujų kultūrinių ir dvasinių praradimų tikimybė didės. Valdžios institucijos turi ne tik fiksuoti blogą priešgaisrinę medinių kultūros paveldo objektų būklę, bet ir imti ją keisti“, sako A. Indriliūnas.

Asociacijas neramina Aplinkos ministro veiksmai

Aplinkos ministrui panaikinus modernizuojamų pastatų ekspertizę, asociacijos sunerimusios

Statybos sektoriuje dirbančių įmonių asociacijos išreiškė nusistebėjimą, Aplinkos ministrui panaikinus būtinybę atlikti modernizuojamų pastatų projektų ekspertizę.

Ministras Valentinas Mazuronis savo įsakymu panaikino ekspertizę reglamentuojančio statybos techninio reglamento nuostatą, kad projekto ekspertizė privaloma atnaujinant (modernizuojant) pastatus.

„Labai gaila, kad toks sprendimas priimtas nesikonsultuojant su mūsų asociacija ir kitais socialiniais partneriais“, sako Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Edvinas Butkus.

Jis priminė, kokios projektavimo ir statybos klaidos buvo daromos ankstesniajame daugiabučių atnaujinimo etape.

Ekspertams įvertinus aštuonių atnaujintų daugiabučių būklę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje, nustatyta, kad modernizuojamo pastato techninio darbo projekto apimtis ir detalizacija nepakankama, o darbo projektai apskritai nerengti. Be to, daugiabučių atnaujinimo projektuose nesprendžiamos patalpų vėdinimo problemos. Kiti įvairūs projektų trūkumai susiję su šilumos patalpose išsaugojimu.

„Visos šios klaidos sumenkino atliktų darbų efektyvumą, o iš dalies – ir pačią renovavimo idėją. Gyventojų kompetencija renovavimo srityje ir reiklumas išaugo, ir kiekviena dabartiniame etape padaryta klaida bus matoma kaip per didinamąjį stiklą“, sako E. Butkus.

Lietuvos statybininkų asociacijos nuomone, statybos projektų ekspertizė yra saugiklis, užtikrinantis statybos kaštų taupymą, statinių inžinierinių ir konstrukcinių sprendinių atsakingą įgyvendinimą, kas leidžia baigtą statinį apdrausti nuo visų galimų grėsmių.

„Asociacijos nuomone, statinių projektų ekspertizės instituto negalime išmesti iš harmoningos statybinių procesų sekos“, sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija šį pavasarį Aplinkos ministerijai išreiškė susirūpinimą, kad 2012 metais panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, rengiamų projektų kokybė žymiai pablogėjo.

Vertindami projektus, ekspertai vis dažniau susiduria tiek su statybos teisės aktų pažeidimais, tiek ir su projektinių sprendinių klaidomis. Klaidų kiekis padidėjo ir ėmė rastis visiškai elementarių projektavimo klaidų, kokių pastaraisiais metais beveik nebūdavo.

D. Gedvilas pripažįsta, kad dažnai kyla užsakovo ir rangovo ginčų dėl projektinių sprendinių ar projekto klaidų, tačiau, jo nuomone, dėl to kalti ir ekspertai, savo darbą atliekantys formaliai. Jis ragina suinteresuotas asociacijas ir valdžios institucijas diskutuoti, kaip turi būti tobulinama projektų ekspertizė.